Kas buvo šv. Valentinas?
Šv. Valentinas (lot. Valentinus m. 269 m.) – vienas iš trijų Romos kankinių ir Romos šventųjų. Manoma, kad Valentinas buvo krikščionių vyskupas ir kunigas. Romos katalikų bažnyčioje iki 1969 m. Šv. Valentino diena buvo švenčiama vasario 14 d. Kankinio Valentino gimimo diena bei metai nėra žinomi, tačiau, pagal Katalikų Enciklopediją, Valentinas gyveno III amžiuje Imperatoriaus Klaudijo II laikais.
Manoma, kad Šv. Valentinas buvo Romos vyskupas, kuris gyveno II a. Tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II buvo išleidęs įsakymą, draudžiantį tuoktis. Šitaip jis siekė, kad kuo daugiau vyrų eitų kariauti ir gintų imperiją nuo išorinės agresijos ir vidinės netvarkos. Imperatorius manė, kad vedę vyrai yra emociškai labiau prisirišę prie savo šeimų, todėl negali būti geri kariai. Vyskupas Valentinas, matydamas jaunų žmonių skausmą, juos sutuokdavo slapčia. Klaudijus II išgirdęs apie tokį vyskupo elgesį, jį suėmė ir uždarė į kalėjimą, kur vasario 14 d. Valentinas buvo nubaustas mirtimi. Po kiek laiko Valentinas buvo paskelbtas šventuoju. Pirmoji Šv. Valentino fiesta buvo surengta 496 m. popiežiaus Gelasijaus I laikais. Nuo 1969 m. Šv. Valentino diena buvo pašalinta iš katalikų švenčių kalendoriaus, tačiau, nežiūrint į tai, Šv. Valentino diena tebebuvo švenčiama Maltos Balzano parapijoje ir tuo pačiu išpopuliarėjo visame pasaulyje. Nuo to laiko šv. Valentinas gerbiamas kaip ramybės ir bitininkų globėjas, tačiau labiau pripažįstamas kaip įsimylėjėlių ir santuokų globėjas. Panaši šventė senovės lietuvių kultūroje buvo švenčiama gegužės 13 d. – meilės deivės Mildos diena.
Vasario 14-osios šventė gali būti susijusi ir su senąja Romos švente – Luperkalijomis. Pagal to meto kalendorių vasaris buvo pavasario pradžia, o Luperkalijos – pavasario ir meilės šventė. Senovės Romoje jaunų vaikinų ir merginų gyvenimas buvo griežtai atskirtas, tačiau šios šventės metu senas paprotys leido susipažinti ir susidraugauti poroms. Luperkalijų išvakarėse vykdavo „Meilės loterijos“. Romos mergaičių vardai buvo surašomi ant popieriaus skiaučių ir sumetami į ąsočius. Kiekvienas jaunuolis traukdavo po vieną lapelį su vardu ir tapdavo tos merginos jaunikiu šventės metu, o kartais – ir visiems metams ar net gyvenimui.